Neramios dūšios

Ar pastebėjote, kad kai kurie žmonės gyvena taip, lyg jų užpakalyje visada degtų petarda, pasiruošusi bet kada iššauti? Tai lyg ir tas jausmas, kai bėgi nuo įsivaizduojamo priešo pas įsivaizduojamą draugą ir niekaip nesupranti, kodėl tau kaskart bent akimirkai sustojus, tas šlykštus nerimo jausmas nuolatos persekioja tave. Ir tokių žmonių daug, tiek daug, kiek petardų Naujųjų metų naktį – ten blyksi, čia blyksi, šalia sprogsta, šalia nukrinta ir vėl užgesta iki kito karto. Skiriu du tipus tokių žmonių – psichologiniai vampyrai ir „alia tai“ aktyviai gyvenantys. Nors sunku nustatyti ribą, kur tas super aktyvus gyvenimas, greičiau tai pasireiškia labai dažnomis kelionėmis ir noru kiek įmanoma dažniau keisti aplinką. Psichologinis vampyrizmas, be abejo, yra kur kas populiaresnis ir saugesnis vien dėl to, kad emocinės perkrovos, skirtingai nei nuolatinės kelionės, reikalauja kur kas mažiau finansinių išteklių.

Psichologiniam vampyrizmui priskiriu tuos, kurie nuolatos ieško kaip „pakrauti“ savo emocijas kitų žmonių sąskaitą. Kai gyvenimas pradeda „migdyti“, reikia naujų potyrių ir jausmų, kurie sukeliami ieškant aštresnių pojūčių, tai lyg nesąmoningas (gal kartais ir sąmoningas) ieškojimas emocinių sukrėtimų, savų ir svetimų dramų. Jiems to reikia kaip oro, gyvenimas be papildomų, ne likimo siųstų jausmų ir išbandymų, atrodo pilkas ir nuobodus. Žinoma, tokių žmonių Ego yra toks didelis, kad perdėtas domėjimasis kito žmogaus asmeninio gyvenimo slapčiausiais labirintais atrodo toks nuoširdus, kad kartais pradedi tikėti, kad tai tikra. Pavojinga.

Tikriausiai pažįstate ir tų nenuoramų, kurie nuolatos keliauja, o gal tiksliau bėga gyvenimo keliu taip, lyg tas ramus gyvenimas dirbant samdomą darbą būtų ne jiems? Esu tikras, kad tokie žmonės bėga nuo savęs patys to nejausdami. Žinoma, kam nepatinka kelionės ir nauji kraštai? O ar patiktų tai daryti kiekvieną savaitę? Kiekvieną dieną? Gerbiu šiuos žmones vien dėl to, kad jų „aktyvus“ gyvenimo būdas neįtraukia kitų žmonių gyvenimų ir jausmų. Kita vertus, tokie žmonės dažnai yra vienišiai, nes pernelyg didelio poreikio keliauti, nesugeba sukurti ilgiau trunkančių santykių.

O kas, jei du viename?