Pagrindinės gyvenimo vertybės

Visada mąsčiau - kokios yra žmogaus, kaip asmenybės, pažinimo ribos, jo sugebėjimas ir noras numatyti savo asmeninio gyvenimo, karjeros perspektyvas, koks buvimo "čia ir dabar" suvokimas ir koks matomas rytojaus tikslas. Kiek investuojame į save, kaip į tobulybės siekiančią asmenybę, kasdienybės, buitiniame lygmenyje, kokią gyvenimišką strategiją pasirenkame vardan to, kad galėtumėme būti kitokie nei buvome vakar? Supanti mus aplinka, kasdieniniai rūpesčiai, buitis yra tik viena gyvenimo pusė, kita pusė, dažnai pasireiškianti tik tam tikrais momentais arba iš vis yra užslopinama - tai akistata su savo vidiniu pasauliu, kuri dažnai mus verčia sustoti, apsidairyti ir susimąstyti.

Ko gero iškils klausimas - vardan ko augti, tobulėti ir kam gi man to reikia? - atsakymas labai paprastas: tam, kad padaryti savo gyvenimą kokybiškesniu. O kokie veiksniai lemia gyvenimo kokybę? - ar nuo to, kad matysime savo gyvenimo strategiją, rytojus bus geresnis, tobulesnis? - tai priklauso tik nuo to, kaip interpretuosime savo patirtį, sugebėjimus, kaip išryškinsime savo talentus.

Jei gyvenimą įsivaizduosime kaip ištisą tiesę, kuri turi pradžią ir pabaigą, tai jos centrinė dalis bus į tam tikras atkarpas suskirstytas gyvenimas, už kurį esame atsakingi tik mes patys. Laikotarpis, kol subręstame yra vienas iš sudėtingiausių, kadangi tuo metu formuojasi mūsų asmenybė, pasaulio suvokimas, tam tikra pirminė patirtis, tačiau ateina momentas, kai reikia susidurti su pačiu savimi ir žvelgiant į veidrodį paklausti savęs: "Ko aš noriu, ko siekiu, kokia mano ateitis?". Labai svarbus pats suvokimas, jog reikia savo jėgomis eiti pirmyn, ir sąmoningai siekti užsibrėžtų tikslų, kitaip sakant, matyti savo gyvenimo viziją 5-10 metų perspektyvoje. Galima išskirti vertybes, tikslus, kuriais vadovaudamiesi galime praturtinti, tobulinti save, kaip asmenybę:

1. Sugebėjimas gyventi - atsakingas momentas, kai pasirenkamas vienas - pagrindinis kelias, ir juo einama tiesiai, sąmoningai nesukant į šalutinius, gal kiek labiau viliojančius kelius, išlaikant pozityvią poziciją;
2. Sugebėjimas mylėti - pati didžiausia pamoka ir tikslas, kuris keičia viską - supratimas apie ištikimybę, pagarbą, kito žmogaus nuomonės toleravimą ir atsidavimą;
3. Sugebėjimas mokytis ir kurti - nekartoti tų pačių klaidų, įgyvendinti visas kilusias idėjas ir atsiduoti savo talentams juos ugdant, o ne slopinant;
4. Sugebėjimas palikti pėdsaką - tai viso gyvenimo pagrindinis tikslas, kuris leidžia įprasminti savo egzistenciją nuo tiesės atkarpos pradžios iki pat paskutinio atodūsio - turime palikti kažką po savęs, būti tokiais didžiais, kokias tik galime būti.

Mane visada domino tai, ką pastebime, bet ne tai ką girdime - neverbalinis bendravimas. Žodžiai labai dažnai klaidina, jais negalime aklai pasitikėti, kur kas svarbiau tai, ką jaučiame, mūsų intuicija, nei tai ką matome.

Pačiu svarbiausiu asmenybės uždaviniu turėtų būti savikontrolė - sugebėjimas valdyti savo mintis ir emocijas. Kuo tvirtesni ir stipresni esame, tuo tas procesas pasiduoda lengviau, tačiau mūsų tikrąjį pasiruošimą parodo kritiniai gyvenimo momentai. Yra teorija apie tai, kad kuo talentingesnis žmogus, tuo jis lengviau pažeidžiamas, - kuo stipresnė, originalesnė, talentingesnė asmenybė, tuo lengviau ją galima sužlugdyti. Kuo talentingesnis žmogus, tuo labiau jis savo talentus ugdys, sieks užsibrėžtų tikslų panaudodamas visą savo potencialą - tokie žmonės būna labai atsidavę savo tikslui, tačiau ne visada jų asmeninis gyvenimas susiklosto taip, kaip jie galbūt norėtų, nors karjeros viršūnę pasiekia labai anksti. Kodėl išskirtinės asmenybės dažnai neturi tobulo gyvenimo?

Garsi legenda apie didį karį Achila ir jo kulną galėtų paaiškinti labai daug dalykų. Kiekvienas iš mūsų, kad ir kokie stiprūs, perspektyvūs atrodytumėme išoriniam pasauliui, turime savo silpnąją vietą, kuri lyg Achilo kulnas gali palaužti kiekvieną žmogų. Privalome identifikuoti savo silpnąsias vietas ir sudaryti sąlygas kovoti su jomis. Galbūt daug minčių kils apie tai, kad viskas labai sudėtinga ir keblu, kad galbūt gyvenimo tiesioji, tarp apkarpų, yra tik ši diena ir niekas daugiau, kad iš tikrųjų rytojui kurti nereikia jokios strategijos. Tai - pagrindinė daugelio problema, nes nuo tos pačios strategijos priklauso ar vegetuosime, ar suskursime kokybišką gyvenimą, turėdami aiškius tikslus ir aiškią viziją kaip tai padaryti.

2008 10 04