Ką aš Tau jaučiu?.. atleisk, nežinau...
Rašant apie objektyvius dalykus, tokius, kaip gyvenimo partnerio pasirinkimo kriterijai, nelieka vietos pagrindiniam dalykui - jausmams. O kas yra Jausmas? - kas tai? - kam tai? - ar tai konkretus noras, ar galime jį išmatuoti kažkokia dimensija, ar jis lyg sveikasis skaičius, kuris gali įgauti tik sveiko skaičiaus išraišką: 0 arba 1? Išmatuoti tai, kiek yra svarbus žmogus labai sunku, o gal tai tiesiog iš inercijos sklindantis jausmas nukreiptas konkrečia linkme? - atsakymus sunku rasti, bet atėjus tam tikrai akimirkai, galima paklausti savęs: kaip gi aš jaučiuosi šalia Tavęs, kodėl aš noriu būti su Tavimi?
Myliu - nemyliu, noriu - nenoriu - nežinau, gal... Dieve, aš negaliu apsispręsti! - Nejučia viduje gimsta tokia panika, kad rodos, galėtum nusirauti visus plaukus nuo galvos, kad tik rastum atsakymą. - Pažįstamas jausmas? - Viskas gerai, tai išgyvena daugelis, tikriausiai visi. Tai būdinga ne tik moteriškai giminei, bet taip pat ir vyrams. Kodėl? - atrodo, jog kartais esame pakankamai subrendę, jog priimtumėme konkrečius sprendimus. Kartais tai tiesiog paprasta - nestoviniuojame parduotuvėje rinkdamiesi batoną - tiesiog imame pirmą po ranka pasitaikiusį ir lekiame prie pieno produktų skyriaus - tiesiog nėra nei laiko, nei noro stoviniuoti ir svarstyti amžinai neišspręsto klausimo - būti ar nebūti? Žinoma, renkantis maisto produktus ar kita kasdieninio naudojimo prekę, jausmų poveikis yra minimalus, juk esame beveik abejingi tam, kaip jaučiamės konkrečios grietinės atžvilgiu. Čia veikia kiti dėsniai: riebumas, gamintojas, įpakavimas ir pan., apie kažkokius kitokius jausmus nėra nė ką kalbėti. Bet ar taip pat renkamės ir gyvenimo draugą? Koks skirtumas?
Įsivaizduokime štai tokią smagią situaciją... vyksta vakarėlis, daug merginų, daug vaikinų, vienas kito beveik nepažįsta. Draugas kažkur nusiplovė, lieki vienas... nejauku, reikia surasti su kuo galėtum pabendrauti, tad eini su taure rankoje ir pradedi skenuoti teritoriją. Matai ten stovi pora iš matymo pažįstamų vaikinų, tad prieini prie jų, paklausi kaip sekasi, kaip vakarėlis... ech.. pokalbis nesimezga, tiesiog susimąstai, kad gal reiktų pašnekinti priešingos lyties atstovę, ai, tik šiaip, vistiek nėra kas veikti. - Stebėkime kas vyksta dabar: dairomės aplink, norėdami pabendrauti ne su bet kuo, bet su tuo žmogumi, kuris atrodo simpatiškas, komunikabilus, besišypsantis - o ar tai neprimena grietinės rinkimosi parduotuvėje? - pripažinkime, jog šioje stadijoje dar nėra jokių jausmų.
Vakarėlis tęsiasi toliau - prieini prie visai mielos panelės, kuri akimirkai liko be šalia buvusios drauges, pasisveikini, pradedi kalbėti apie tai, koks gražus vakaras, bandai surasti bendrų temų... tiesiog maloniai bendrauji su žmogumi. Be komunikacijos proceso nejučia formuojasi ir tam tikras jausmas, simpatija/antipatija tam žmogui. Neilgai trukus, grįžta mielos pašnekovės draugė ir reikia išsiskirti. Atsisveikini ir mandagiai pažadėjęs vėliau dar pabendrauti, nueini šalin. Žinoma, nueidamas jau pradedi galvoti apie savo mielą pašnekovę ir nuo šiol jau pradeda atsirasti tam tikri jausmai jos atžvilgiu. Supranti, jog būtinai norėsi su ja dar kartą pabendrauti, tad nejučia pradedi visą vakarą ją stebėti ir iešk palankios progos vėl su ja pabendrauti, tik šį kartą, kažkodėl pradedi labiau jaudintis, nei per pirmąjį kartą. Pagaliau, suradęs tinkamą akimirką, prieini ir vėl užmezgi pokalbį. Kartu juokaujate, randate aibes bendrų temų, jūsų požiūris į daugelį dalykų sutampa, atrodo, kad užsimezga abipusė simpatija. Apsikeičiate telefono numeriais ir sutariate po poros dienų kartu pavakarieniauti. - kas vyksta? - tiesą pasakius, pirminė informacija yra tokia stipri, jog net ir gerai nepažinodami to žmogaus, pradedame laukti susitikimo. Atsiranda keisti jausmai, suvokiame, kad jau nesame abejingi tam žmogui.
Atėjus lemtingam vakarui, jūs jau meiliai vienas kitam žvelgiate į akis, lyg ir nejučia paliečiate vienas kito ranką, šmaikštaudami iškišate liežuviuką ir lengvai abu koketuojate. Balandėliai abu puikiai suvokia, jog mezgasi tam tikra draugystė... gražūs santykiai trunka gana ilgą laiką ir abiejuose žmonėse gimsta jausmai. Viskas natūralu, paprasta ir nuoširdu. Vieną naktį įvyksta tai, kas dažnai įvyksta tarp žmonių, kurie vienas kitam nėra abejingi. Pasimylėjus, vaikinas prasitaria, jog turi kai ką svarbaus pasakyti... jis pasako jai ką jaučia, ji švelniai prisiglaudusi atsako jam tuo pačiu. Po tokio prisipažinimo, mergina pažiūri vaikinui į akis ir pasako savo paslaptį, jog ji niekada nebegalės turėti vaikų. Vaikinas apsimeta tai suprantąs ir nuramina merginą, jog tai nėra labai svarbu, nors viduje pradeda atsirasti tam tikros abejonės - jis staiga suvokia, jog būdamas su šia mergina jis niekada nematys savo vaiko besišypsančio veido. Jis to negali suprasti, jis negali tai priimti, nes jam tai labai svarbu. - jausmų fone atsiranda kiti, prieštaringi jausmai...
Praėjo jau bene pusę metų, kaip balandėlių pora džiaugiasi gyvenimu kartu, tačiau mergina pradeda jausti, jog kažkas tarp jų darosi ne visai gerai... o vaikino vis neapleidžia mintys apie tai, jog jis negalės susilaukti su šia moterimi vaikų. Vieną vakarą, jis ilgai negrįžta, nekelia telefono ragelio, draugai taip pat nežino kur jis - pagaliau vaikinas grįžta namo paryčiais, nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Tarpduryje jį sutinka mergina - jos žvilgsnis įtarus ir piktas, vaikinas išgirsta klausimą, kur jis buvo... tyla... galų gale, moteris neiškenčia ir paklausia: "Ką tu man jauti? Ar aš tau vis dar rūpiu?" - tyla, po kurios seka atsakymas: "Atleisk, aš nežinau...".
Ką visa ši situacija, ši istorija sako? - O gi tai, kad jei mes turime tam tikras svajones, tam tikrus nusistatymus, tai ne visada esame pasiruošę juos aukoti vardan kito žmogaus. Taip, vaikinas myli merginą, tačiau jis negali susitaikyti su tuo, jog ši negali turėti vaikų. - Tai tik vienas iš pavyzdžių. Koks šiuo atveju turi būti verdiktas? - Mergina privalėjo pasakyti apie savo problemas pačioje draugystės pradžioje, kol dar nebuvo įsisiūbavę jausmai. Žinoma, pasakysite, kad tikriausiai vaikinas nemylėjo merginos, kad ji nebuvo jam skirtoji, jog jei myli iš tikrųjų, tai ta meilė viską atlaikys, gal būt daug kam išsiskyrimo priežastis atrodys absurdiška, tačiau... nutolkime nuo idilės ir apsidairykime aplink save - dėl kokių priežasčių skiriasi poros aplink? - juk ir meilė, ir kiti šilti jausmai egzistuoja, bet žmonės pasuka skirtingais keliais. - Kodėl? - pažįstant žmogų ir su juo kuriant ateities planus, į gretima esantį partnerį žvelgiame labiau kaip į perspektyvą, nei kaip į meilės objektą. Galbūt meilė akla, bet ji akla tik tam tikrą laiką. Tad jei jausmai, po tam tikro laiko dingsta, vadinasi, mūsų pasirinktas partneris neatitinka tam tikrų lūkesčių, tačiau dažnai tas jausmas nėra orientuotas šią, konkrečią akimirką, jis koncentruojasi į perspektyvą - tebūnie tai gali būtį netinkamas požiūris, netikrumas dėl finansinės ateities, baimė, jog partneris gali būti neištikimas ir t.t.
Iš tikrųjų, tam, kad sugriūtų gražiai ir sunkiai statoma jausmų pilis, kartais bereikia ištraukti tik vieną plyta, jog ši, ne lyg kortų namelis, subyrėtų ir liktų tik griuvėsių krūva. Viskas labai trapu.
2008 12 14
Myliu - nemyliu, noriu - nenoriu - nežinau, gal... Dieve, aš negaliu apsispręsti! - Nejučia viduje gimsta tokia panika, kad rodos, galėtum nusirauti visus plaukus nuo galvos, kad tik rastum atsakymą. - Pažįstamas jausmas? - Viskas gerai, tai išgyvena daugelis, tikriausiai visi. Tai būdinga ne tik moteriškai giminei, bet taip pat ir vyrams. Kodėl? - atrodo, jog kartais esame pakankamai subrendę, jog priimtumėme konkrečius sprendimus. Kartais tai tiesiog paprasta - nestoviniuojame parduotuvėje rinkdamiesi batoną - tiesiog imame pirmą po ranka pasitaikiusį ir lekiame prie pieno produktų skyriaus - tiesiog nėra nei laiko, nei noro stoviniuoti ir svarstyti amžinai neišspręsto klausimo - būti ar nebūti? Žinoma, renkantis maisto produktus ar kita kasdieninio naudojimo prekę, jausmų poveikis yra minimalus, juk esame beveik abejingi tam, kaip jaučiamės konkrečios grietinės atžvilgiu. Čia veikia kiti dėsniai: riebumas, gamintojas, įpakavimas ir pan., apie kažkokius kitokius jausmus nėra nė ką kalbėti. Bet ar taip pat renkamės ir gyvenimo draugą? Koks skirtumas?
Įsivaizduokime štai tokią smagią situaciją... vyksta vakarėlis, daug merginų, daug vaikinų, vienas kito beveik nepažįsta. Draugas kažkur nusiplovė, lieki vienas... nejauku, reikia surasti su kuo galėtum pabendrauti, tad eini su taure rankoje ir pradedi skenuoti teritoriją. Matai ten stovi pora iš matymo pažįstamų vaikinų, tad prieini prie jų, paklausi kaip sekasi, kaip vakarėlis... ech.. pokalbis nesimezga, tiesiog susimąstai, kad gal reiktų pašnekinti priešingos lyties atstovę, ai, tik šiaip, vistiek nėra kas veikti. - Stebėkime kas vyksta dabar: dairomės aplink, norėdami pabendrauti ne su bet kuo, bet su tuo žmogumi, kuris atrodo simpatiškas, komunikabilus, besišypsantis - o ar tai neprimena grietinės rinkimosi parduotuvėje? - pripažinkime, jog šioje stadijoje dar nėra jokių jausmų.
Vakarėlis tęsiasi toliau - prieini prie visai mielos panelės, kuri akimirkai liko be šalia buvusios drauges, pasisveikini, pradedi kalbėti apie tai, koks gražus vakaras, bandai surasti bendrų temų... tiesiog maloniai bendrauji su žmogumi. Be komunikacijos proceso nejučia formuojasi ir tam tikras jausmas, simpatija/antipatija tam žmogui. Neilgai trukus, grįžta mielos pašnekovės draugė ir reikia išsiskirti. Atsisveikini ir mandagiai pažadėjęs vėliau dar pabendrauti, nueini šalin. Žinoma, nueidamas jau pradedi galvoti apie savo mielą pašnekovę ir nuo šiol jau pradeda atsirasti tam tikri jausmai jos atžvilgiu. Supranti, jog būtinai norėsi su ja dar kartą pabendrauti, tad nejučia pradedi visą vakarą ją stebėti ir iešk palankios progos vėl su ja pabendrauti, tik šį kartą, kažkodėl pradedi labiau jaudintis, nei per pirmąjį kartą. Pagaliau, suradęs tinkamą akimirką, prieini ir vėl užmezgi pokalbį. Kartu juokaujate, randate aibes bendrų temų, jūsų požiūris į daugelį dalykų sutampa, atrodo, kad užsimezga abipusė simpatija. Apsikeičiate telefono numeriais ir sutariate po poros dienų kartu pavakarieniauti. - kas vyksta? - tiesą pasakius, pirminė informacija yra tokia stipri, jog net ir gerai nepažinodami to žmogaus, pradedame laukti susitikimo. Atsiranda keisti jausmai, suvokiame, kad jau nesame abejingi tam žmogui.
Atėjus lemtingam vakarui, jūs jau meiliai vienas kitam žvelgiate į akis, lyg ir nejučia paliečiate vienas kito ranką, šmaikštaudami iškišate liežuviuką ir lengvai abu koketuojate. Balandėliai abu puikiai suvokia, jog mezgasi tam tikra draugystė... gražūs santykiai trunka gana ilgą laiką ir abiejuose žmonėse gimsta jausmai. Viskas natūralu, paprasta ir nuoširdu. Vieną naktį įvyksta tai, kas dažnai įvyksta tarp žmonių, kurie vienas kitam nėra abejingi. Pasimylėjus, vaikinas prasitaria, jog turi kai ką svarbaus pasakyti... jis pasako jai ką jaučia, ji švelniai prisiglaudusi atsako jam tuo pačiu. Po tokio prisipažinimo, mergina pažiūri vaikinui į akis ir pasako savo paslaptį, jog ji niekada nebegalės turėti vaikų. Vaikinas apsimeta tai suprantąs ir nuramina merginą, jog tai nėra labai svarbu, nors viduje pradeda atsirasti tam tikros abejonės - jis staiga suvokia, jog būdamas su šia mergina jis niekada nematys savo vaiko besišypsančio veido. Jis to negali suprasti, jis negali tai priimti, nes jam tai labai svarbu. - jausmų fone atsiranda kiti, prieštaringi jausmai...
Praėjo jau bene pusę metų, kaip balandėlių pora džiaugiasi gyvenimu kartu, tačiau mergina pradeda jausti, jog kažkas tarp jų darosi ne visai gerai... o vaikino vis neapleidžia mintys apie tai, jog jis negalės susilaukti su šia moterimi vaikų. Vieną vakarą, jis ilgai negrįžta, nekelia telefono ragelio, draugai taip pat nežino kur jis - pagaliau vaikinas grįžta namo paryčiais, nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Tarpduryje jį sutinka mergina - jos žvilgsnis įtarus ir piktas, vaikinas išgirsta klausimą, kur jis buvo... tyla... galų gale, moteris neiškenčia ir paklausia: "Ką tu man jauti? Ar aš tau vis dar rūpiu?" - tyla, po kurios seka atsakymas: "Atleisk, aš nežinau...".
Ką visa ši situacija, ši istorija sako? - O gi tai, kad jei mes turime tam tikras svajones, tam tikrus nusistatymus, tai ne visada esame pasiruošę juos aukoti vardan kito žmogaus. Taip, vaikinas myli merginą, tačiau jis negali susitaikyti su tuo, jog ši negali turėti vaikų. - Tai tik vienas iš pavyzdžių. Koks šiuo atveju turi būti verdiktas? - Mergina privalėjo pasakyti apie savo problemas pačioje draugystės pradžioje, kol dar nebuvo įsisiūbavę jausmai. Žinoma, pasakysite, kad tikriausiai vaikinas nemylėjo merginos, kad ji nebuvo jam skirtoji, jog jei myli iš tikrųjų, tai ta meilė viską atlaikys, gal būt daug kam išsiskyrimo priežastis atrodys absurdiška, tačiau... nutolkime nuo idilės ir apsidairykime aplink save - dėl kokių priežasčių skiriasi poros aplink? - juk ir meilė, ir kiti šilti jausmai egzistuoja, bet žmonės pasuka skirtingais keliais. - Kodėl? - pažįstant žmogų ir su juo kuriant ateities planus, į gretima esantį partnerį žvelgiame labiau kaip į perspektyvą, nei kaip į meilės objektą. Galbūt meilė akla, bet ji akla tik tam tikrą laiką. Tad jei jausmai, po tam tikro laiko dingsta, vadinasi, mūsų pasirinktas partneris neatitinka tam tikrų lūkesčių, tačiau dažnai tas jausmas nėra orientuotas šią, konkrečią akimirką, jis koncentruojasi į perspektyvą - tebūnie tai gali būtį netinkamas požiūris, netikrumas dėl finansinės ateities, baimė, jog partneris gali būti neištikimas ir t.t.
Iš tikrųjų, tam, kad sugriūtų gražiai ir sunkiai statoma jausmų pilis, kartais bereikia ištraukti tik vieną plyta, jog ši, ne lyg kortų namelis, subyrėtų ir liktų tik griuvėsių krūva. Viskas labai trapu.
2008 12 14
Komentarai
Žmonės skiriasi, nes meilė kartais yra nužudoma, kaip ir žmogus.
Pasakyk man, kas tau yra meilė, ir mes suprasime ,apie ką kalbame.
Skiriasi labai dažnai tie, pas kuriuos meilė greit ateina:)greit ir išeina.
Na kodėl, žinau, tikiesi, kad pasakysiu, jog neatitinka reikalavimų, kuriuos jau buvome išsikėlę dar prieš sutikdami. galbūt. Bet nebūtinai. Na skiriasi dėl įvairių priežasčių - vieni dėl išdavystės, kiti dėl tokių priežasčių, kaip ėmimas nebepakęsti to žmogaus jo veiksmų, jo požiūrio.. tyai ypač atsitinka kai būnama kartu gerai to žmogaus nepažįstant dar, kai 4 metų etape vyksta pažinimas